- skederva
- skedérva sf. (1) DŽ, NdŽ, Nv, Vkš, skedervà (3b) Ms, skẽderva (1) NdŽ, skèderva (1) BzF169, KŽ 1. DūnŽ, Žd skeveldra, atskala, atplaiša, skederla: Kliuvo mun į nugarą skedérva, i sužeidė Mžk. Ka tebėr skedérva kojė[je], negal paeiti Kl. Skedérva pataikė į galvą – i gatavas Trk. O kur vyras: duoda į klucį, ka tik skedérvos į šalis laksto! Pkl. Petras skaldė kūlius. Kad šoko skedérva, ir į akį pataikė Lkž. Kūrinu skedérvoms KlvrŽ. Nebturiam nė kokių prytaisų, nei užgalių: ir skẽdervas nudraskėm Plng. Medžio skedervelę, kits plaukų žiupsnelį … ant paminklo rankiodami TP1881,12. ║ kibirkštis: Skedérva sprogo į putrą, ir gavau drugį, putrą susrėbęs (priet.) Šts. 2. ko nors siauras, pailgas gabalas: Atsipjovei tokią skedervìkę lašinių, a būs kiek sotės? DūnŽ. 3. skuduras, skarmalas: Tokiai bestijai išvokuotų kailį, skedérvos lėktų KŽ. 4. BTŽ bot. spyglių lukštelis, žvynelis: Skederva (ramentum) yra delikatnios pailguotinos gana tankiai šeriuotos žvynitelės P.
Dictionary of the Lithuanian Language.